Užkrečiama pušų liga: pušų raudonžiedė spyglių degligė

Pušų raudonžiedė spyglių degligė, arba kitaip pušinis rutulgrybis, yra pavojinga, plačiai pas mus paplitusi ir šiuo metu Lietuvoje bei kitose ES šalyse įregistruota karantininė liga.

Lietuvoje ši liga identifikuota ant kalninių pušų tik XXI amžiaus pradžioje Vilniaus rajone ir Kuršių nerijoje. Šios ligos sukėlėjas yra grybas Dothistroma septosporum, kitoje lytinio vystymosi fazėje vadinamas Mycosphaerella pini. Šia liga dažniau ir sunkiau serga jauni medžiai, o suaugę serga rečiau ir dažnai net lengviau. Kartais, kai iš eilės vyrauja du trys sausesni sezonai,stiprūs vyresni medžiai pasveiksta savaime. Pirmiausia šia grybine liga suserga kalninės, juodosios, bosninės, baltažievės ir suktaspyglės pušys, kiek atsparesnės paprastosios. Šios ligos sukėlėjų randama ir ant eglių, pocūgių bei maumedžių, tik tada degligę identifikuoti būna sunkiau – reikalingi genetiniai arba morfologiniai tyrimai mikroskopu.

Nustatysite su didinamuoju stiklu

Pušys šia liga užsikrečia daugiausiai rudenį arba pavasarį. Ligą sukeliantis grybelis ant apsikrėtusių spyglių intensyviai vystosi gegužės–birželio mėn., kai oro temperatūra viršija 8–9 ºC ir sukėlėjo vystymosi ciklas gali trukti iki 4 mėnesių. Pirmiausia suserga pernykštės šakos, o išaugus naujiems ūgliams liga persimeta ir ant jų. Pirmieji matomi požymiai – geltonos skersinės dėmelės ant spyglių.

Vėliau išryškėja rausvai rusvos spalvos dėmelės su patamsėjimu centre. Vėliau ir patys spygliai tampa rausvai rudi, pirmiausia nurunda jų galai virš dėmėtų grybų vaisiakūnių. Tačiau džiūva tik 2–3 metų amžiaus spyglių viršūnėlės, o paskutinių metų spygliai lieka žali. Jie paprastai būna trumpesni nei įprastai. Taip pat ligos nusilpnintas augalas lėčiau auga, sumenkėja ir liemens prieaugis.

Jei norite įsitikinti, kad tai būtent ši liga – turėtumėte pasiimti didinamąjį stiklą. Pušinis rutulgrybis turi būdingą požymį, padėsiantį identifikuoti ligą. Vėliausioje stadijoje – tai išilginiai spyglio įplyšimai dėmelių centre. Jie atsiranda tuomet, kai po spyglio odele augantis juodos spalvos grybo vaisiakūnis išplėšia spyglio epidermio juosteles.

Plinta nuo drėgmės

Kaip jau minėjau, pirmiausia pažeidžiami ir nukrinta senesni spygliai, o jauni iš toliau žiūrint atrodo žali, kartais šiek tiek dėmėtų spyglių lieka tik šakelių viršūnėse. Liga greičiausiai plinta drėgnomis vasaromis arba medelynuose, kur augalai dažnai laistomi vandens srovėmis purkštukais. Suserga tik greta augančios pušys, kai sporas perneša vanduo ar rūkas. Šią ligą taip pat platina prie augalų prisilietę gyvūnai ar žmonės, genėdami, persodindami spygliuočius.

Stebėkite savo augalų spyglius, laiku imkitės reikalingų profilaktinių ar gydymo priemonių, o prireikus konsultacijos ar praktinės pagalbos kreipkitės į miškininkystės, dendrologijos, biologijos ar fitosanitarinės saugos specialistus.

Ką daryti, kad išvengtume?

Smarkiai sergančius augalus sudeginkite, ypač jaunesnius ar nuskurdusius.

Po genėjimo ir rudenį sugrėbkite visus spyglius bei šakeles ir sudeginkite. Dezinfekuokite genėjimo ir pjovimo įrankius, prieš eidami prie kito genimo medžio. Pastebėję rundančias šakeles jas nukirpkite ir sunaikinkite. Profilaktinė apsauga ir susirgusių augalų gydymas – purkškite tinkamais fungicidais 3–5 kartus per metus. Pasirūpinkite tinkamomis spygliuočių augimo sąlygomis: kad netrūktų šviesos, lajos gautų oro, dirva būtų nudrenuota. Jei augalai pradeda skursti, jie daug lengviau užsikrečia deglige. Pušų grupių ar medelyne augančių spygliuočių nerekomenduojama laistyti aukšto slėgio purkštukais, nes taškantis vandeniui lengvai plinta užkrato sporos.

Fungicidų naudojimas

Pirmą kartą purkškite pavasarį, kai vidutinė dienos temperatūra siekia 16 °C. Tai būna paprastai balandžio pabaigoje–gegužės pirmąją pusę, nelygu metai.

Antrą kartą reikėtų purkšti maždaug po 2–3 mėnesių, kai dienos vidutinė temperatūra siekia apie 16 °C, dažniau lyja, tvyroja rūkas. Tai gali būti liepos pabaiga–rugpjūtis.

Dažniausiai purškiama veiksmingais vario preparatais: vario oksichloridu, vario oksidu arba įprastu bordo mišiniu. Jų dedama apie 100 g į 10 l vandens, tačiau visada dėl veikliosios medžiagos stiprumo konsultuokitės su pardavėjais ar cheminės saugos specialistais. Yra ir kitų gana efektyvių cheminių fungicidų, saugančių nuo raudonžiedės spyglių degligės. Vieni jų turi chlorotalonilo veikliosios medžiagos: „Bravo“, „Daconil“ ir kt. Kita tirtų ir ES šalių miškų ūkio medelynuose naudojamų fungicidų grupė yra azoksistrobino veikliosios medžiagos turintys preparatai: „Amistar“, „Attila“ ir pan.

Šiai ligai nugalėti paprastai užtenka 2–3 purškimų per metus. Todėl jei pavasarį ir vasaros pabaigoje purkšite vario preparatais, tai birželio mėn., kad apsaugotumėte naujus spyglius, sergančius spygliuočius galite nupurkšti kitos grupės preparatais.

Mažiausiai pavojingi aplinkai ir žmonių sveikatai yra vario preparatai. Teiraukitės cheminės saugos specialistų ir jie patars, kurie iš šių preparatų yra registruoti Lietuvoje ir leidžiami naudoti specialistams. Profesionalams skirtų preparatų be specialių leidimų savavališkai naudoti negalima.

Straipsnis parengtas pagal delfi.lt 2017 m. spalio 6 d. publikuotą straipsnį „Pavojinga rudens palydovė: užkrečiama pušų liga“. Daugiau žr. čia